Pačiaužykim (!) ar (?) :D

Skamba jau kaip pasityčiojimas, ar ne? :D Bet vis dar taip aktualu :D Tai ir skrebukas apie šiemet tiek ilgai trūkusį čiaužymo sezoną.
Kurtas naujam scrappinglt konkursui. Labai kviečiu visus drąsiau jungtis ir dalyvauti, nes šį kartą turime tikrai vertą dėmesio paskatinimą - puikų prizą!

Prisijunkite!

Ir linkiu įkvėpimo kūrybai!

Apie ligą/ Watching rainy days of my life trickle down the window...

Kadangi su Assol ir scrapping.lt užvirėme liftinimo konkursą, užsispyriau, kad privalau padaryti skrebuką. O liftinti reikėjo Anna Maria pilkąjį skrebuką. Gražus, nieko nepasakysi.

Bet nuliftinti tikrai nebuvo paprasta. Tuo labiau per paskutinę naktį prieš baigiantis terminui :D Nors dalyvės savaip interpretavo šį autorės darbuką, aš visgi prisilaikiau tiek išdėstymo, tiek pagrindinės spalvos, tiek nuotraukų kiekio. Visgi mano supratimu, liftintas darbas neturi labai toli nueiti nuo originalo, kitaip sakant - turi būti atpažįstamas.

Manasis bandymas:

Lietingos gyvenimo dienos, kurias būtų geriau stebėti pro langą...Kodėl toks pavadinimas? Su gilia potekste ir skauduliu, tiek mano pačios, tiek besikankinančio vaiko. Tai tas laikas, kai Elzės liga buvo sunkiausios formos. Nesibaigiančios vaiko kančios: 1,5 metų trūkusi nemiga, 85 proc. atviromis žaizdomis nusėto kūno, begalinis niežulys, ašaros, apribotas judėjimas ir veikla, 5 produktai kasdieniame maisto racione... Kai jau buvome praradę viltį, kad kažkada gali būti kitaip. Ir, kai nusivylę Lietuvoje išbandytais gydymo būdais, nusprendėme kreiptis pagalbos į vokiečius. Ir pradėjome jų pasiūlytą metų gydymą, kasdienį ryto-vakaro vaistų gėrimą. Su nerimu ir nežinia, kaip bus toliau..

Štai toks nei linksmas, nei labai liūdnas, bet gyvenimiškas gal tas mano liftinukas :)

Siu

Kaip seniai berodžiau kokį skrebuką. Žinau kodėl pristabdžiau skrebint. Nes niekaip neapsisprendžiu dėl tolimesnių skrebukų dydžio. Taip, gražu tie 30x30, bet man tai visai nepraktiška. Todėl nusprendžiau, kad "kasdienius" įvykius, kuriuos norisi užfiksuoti, toliau skrebinsiu mažam formate ( A5) dienoraščio tipo ir suseginėsiu į nedidelius albumus ir tik svarbesnius įvykius ar šiaip vykusias nuotraukas skrebinsiu tradiciniu formatu. Gal taip pajudėsiu iš mirties taško ir krūva nuotraukų nedulkės. Prie didelio skrebuko sėdžiu ilgai, nes kaskart norisi išlaužti 'kažką toookio" ir tuomet pats skrebinimo procesas neatlieka pagrindinės savo funkcijos - terapijos,o tik nervas jama :D Tikiuosi,  sumanymas pavyks.
O šiandien nešu skrebuką apie ypatingą Adomo trauką žuvims, kurias būdamas 2-3 metų vadindavo "siu". Šitoje nuotraukoje jis stovi už uždarų dušo durelių prie jų prilipęs ir žiūri pro durelių 'raštą" - žuvytes.

Tiek. Tikiuosi savaitgalis ir Jums buvo produktyvus :)
J.

Kasdienybė ir lūpų balzamai

Prisičiuožinėjome tiek, kad skruostai jau porą valandų dega, kojos dreba ir visos lūpos suskilo. ir prisiminiau, kad nerodžiau dar lūpų  balzamukų, kuriuos maišiau dar prieš šventes. Gaivių, saldžių, aštrokų. Viską pakavau į jaukius, vasara kvepiančius maišelius.

Mažiukus tokius.

.........................
Tokios gražios dienos už lango. Išvis ši žiema labai graži, dosni sniego ir šaltuko. O aš net užfiksuot negaliu nieko. Nes Adomas nuvertė fotoaparatą nuo spintelės, nors ir ne iš aukštai,bet kažkaip visai nesėkmingai. Fotografuoja taip pat kaip anksčiau,bet nematau ką fotografuoju, nes nei ekrane nieko nerodo, nei 'pro langelį", bandžiau fotografuot ' aklai", tai prifotografavau nukirstų galvų tik :D Taip kad poilsio akimirkų parodyt, deja, negaliu, dėl suprantamų priežasčių. O kaip Jūs besilaikote?

Poledinė žūklė. Žvejas megėjas :D

Šiandien nors oras gal ir nelabai tinkamas buvo, bet važiavom šerti stirnų. Pakeliui sustojome pažvejot. Tai mano vyrukas tai įsitraukė į procesą, kad atsisakė važiuoti toliau, į sekantį kelionės 'tašką', t.y. šerti gyvūnų. Visi išvažiavo, o mes taip ir likom prie ekečių budėt.

Už kantrybę ir atpildas. Pirmasis Adomo ištrauktas ešeriukas.

Gaila,kad tokį žiemiškai gražų gruodį paskutinėmis dienomis nuplovė lietus. Ech..